Song of Solomon 5
1 [Jis:] Atėjau į savo sodą, seserie sužadėtine, prisirenku miros ir kvepalų, valgau korį su medumi, geriu vyną su pienu. [Choras:] Valgykite, bičiuliai, gerkite! Svaikite iš meilės!
2 [Ji:] Aš miegojau, bet mano širdis budėjo. Klausyk! Mano mylimasis beldžiasi! „Įleisk mane, mano seserie, mano meile, mano balande, mano tobuloji! Juk mano galva permirkusi nuo rasos, o garbanos – nuo nakties miglos“.
3 Buvau jau nusirengusi; kaip apsirengti man iš naujo? Buvau jau kojas nusiplovusi; kaip man jas vėl purvinti?
4 Mano mylimasis įkišo ranką pro velkės skylę, ir aš suvirpėjau, kad jis arti.
5 Atsikėliau atidaryti savo mylimajam, lašant nuo rankų mirai, varvant nuo pirštų geriausiai mirai ant velkės rankenos.
6 Atidariau savo mylimajam, bet jis buvo nusisukęs ir nuėjęs. Apmiriau, kad jis nuėjo! Ieškojau, bet negalėjau rasti; šaukiau, bet jis neatsišaukė.
7 Užtiko mane panaktiniai, apeidami miestą; jie sumušė, sužeidė mane, atėmė mano skraistę tie sienų panaktiniai!
8 Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukterys! Jeigu sutiksite mano mylimąjį, pasakykite jam, kad aš sergu iš meilės.
9 [Choras:] Kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų, o gražiausioji iš moterų? Kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų, kad tu mus taip prisaikdini?
10 [Ji:] Mano mylimasis vi̇̀sas spindi ir saulėje įdegęs; jis išsiskiria iš dešimties tūkstančių.
11 Jo galva – gryno aukso, plaukai garbanoti, juodi kaip varnas.
12 Jo akys – kaip prie tekančio vandens balandžiai, besipliuškenantys pursluose, tupintys ant šaltinio krašto.
13 Jo skruostai – tarsi kvepalų lysvės, skleidžiančios kvapus. Jo lūpos – kaip lelijos, iš kurių srūva mira.
14 Jo rankos – kaip aukso lazdos, nusagstytos brangakmeniais. Jo liemuo – tarsi iš dramblio kaulo, išdabinto safyrais.
15 Jo kojos – alebastro stulpai, pastatyti ant stovų iš gryno aukso. Jis toks didingas kaip Libanas ir dailus tarsi jo kedras.
16 Jo žodžiai – saldybė, ir visas jis – malonumas! O Jeruzalės dukterys, toks mano mylimasis, toks mano numylėtinis!